UOSTADVARIO ŠVYTURYS

UOSTADVARIO ŠVYTURYS
Uostadvario g., Rusnė

Uostadvaris – kaimelis Šilutės rajono savivaldybėje, Rusnės saloje, kairiajame Atmatos upės krante, beveik 8 km nutolęs į šiaurės vakarus nuo Rusnės miestelio. Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaris yra žinybinis uostas, jo operatorius – Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija, tad čia atplaukiantiems laivams būtina gauti leidimą jame stovėti. Navigacijos metu uostą kasmet aplanko šimtai jachtų.

XIX a. antroje pusėje, 1873 - 1876 m. svarbiame laivybai punkte, priešais Minijos žiotis, ant Atmatos upės kranto, Uostadvaryje buvo pastatytas švyturys. Uostadvario švyturys kadaise buvo labai svarbus pro šalį plaukiantiems upeiviams. Švyturys puikiai išsilaikė iki šių dienų, tačiau šiai dienai jau nebeveikia. Tai - technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas (bėgant laikui nuo Kuršių marių nutolo apie 2 km), tačiau puikiai tarnauja, kaip Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos aikštelė, džiuginanti vos kelias uostadvariečių šeimas ir vasarą plūstančius turistus. Gerai įsižiūrėjus, galima pamatyti ir kraštelį Nidos kopų.

Nors švyturyje jau seniai užgeso paskutinis žibintas, jį tikrai verta pamatyti iš arti. Švyturys – 18 m. aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos, sienos raudonų plytų mūro, sienų briaunos papuoštos žalios spalvos glazūruotomis plytomis. Viduje – 48 įvijiniai betoniniai laiptai, vedantys į žibinto patalpą, iš kurios patenkama į apžvalgos aikštelę. Uostadvario švyturys sujungtas su sargo gyvenamuoju namu, kuris yra būdingas Rusnės apylinkių gyvenamasis namas. Jis pastatytas ant labai aukšto pamato (gelbėtasi nuo potvynių), kapitališkas, papuoštas tam laikui būdingais papuošimais – tinko juosta, aplink pastatą dekoratyvinėmis nišelėmis ir pan.

1996 m. Uostadvario švyturys paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu. 2003 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą su Uostadvario švyturiu.

UOSTADVARIO VANDENS KĖLIMO STOTIS

Uostadvarį garsina ir daugiau nei prieš šimtą metų, 1907 m., ant Vilkinės upės pastatyta vandens kėlimo stotis - garo turbina, susiurbianti pievų vandens perteklių ir nuleidžianti jį Nemuno upės link. Tai pirmasis tokios paskirties statinys Lietuvos teritorijoje. Ši vandens kėlimo stotis yra ne tik technikos istorijos paminklas, bet vertinga ir architektūriniu požiūriu. Statinys puikiai išsilaikęs regioninės istorijos architektūros ano laiko statybos technikos pavyzdys. Sovietmečiu buvo pastatyta nauja vandens kėlimo stotis, deja ji buvo sukonstruota negalvojant apie žalą gamtai, tuo tarpu senoji stotis buvo ekologiška. Dabar ši stotis yra tapusi Šilutės polderių muziejumi, kuriame galima sužinoti, kaip nuo seno kovota su vandens pertekliumi. Šalia stovi 2007 m. rekonstruota elektrinė, moderni vandens kėlimo stotis, kasmet padedanti nusausinti Rusnės salos žemes. 

Koordinatės: 55°20′39.35″Š 21°17′29.35″R